- slistis
- slìstis sf. (2) NdŽ, DŽ, Skp, slistìs (4) J 1. darymas ko nors tik tariamai, dėl akių, norint pasirodyti, kad daroma iš tikrųjų: Ką jis davė, tik slistį padarė, t. y. davė tik dėl znoko biskutį J. Jis tik dėl slìsties tedirba Kp. Dėl slisties paleidžia arklius už pievų, o rytą iškado[je] randa Rm. Sėdi už stalo su visais tik dėl slisties, o nieko nevalgo Nj. 2. žymė, pagal kurią kas atskiriama, ženklas: Nė slìsties čia nėr tikrojo vyno, bet vis vanduo SkrT. 3. dingstis, pretekstas, vada: Etmonas tyčia iškaišiojo rinktines, kad atsirastų slistis susirėmimams ir karui rš. Saugokis visų šitų pričynų, albo slisčių brš.
Dictionary of the Lithuanian Language.